pažydžiais

pažydžiaĩs adv. psn. 1. Erž, Užp, Srv palei žydų krautuves, namus: Tilius slankiojo tarp vežimų po bobturgį, stoviniavo pažydžiais rš. Gi aure pažydžiaĩs valkiojasi Rm. 2. Šln, Dr tai pas vieną žydą, tai pas kitą: Pažydžiaĩs tarnavau Lk.